Šizofrenija yra psichiatrinis sutrikimas, pasireiškiantis proto funkcijos pokyčiais, kurie sukelia mąstymo ir emocijų sutrikimus, elgesio pokyčius ir realybės jausmo bei kritinio sprendimo praradimą.
Nors tai yra dažniau tarp 15 ir 35 metų, šizofrenija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, ir paprastai ji pasireiškia skirtingais tipais, pvz., Paranojiniais, katatoniniais, herbfrenais ar nediferencijuotais, pavyzdžiui, esant simptomams nuo haliucinacijų, iliuzijų, antisocialinis elgesys, motyvacijos praradimas ar atminties sutrikimas.
Šizofrenija veikia maždaug 1% gyventojų ir, nors ji ir negydoma, ji gali būti gerai kontroliuojama antipsichoziniais vaistiniais preparatais, tokiais kaip, pavyzdžiui, risperidonas, kvetiapinas ar klozapinas, pavyzdžiui, psichiatras, taip pat kitos terapijos priemonės, tokios kaip psichoterapija ir profesinė terapija, kaip būdas padėti pacientui reabilituoti ir reintegruotis į šeimą ir visuomenę.
Pagrindiniai simptomai
Yra keletas simptomų, kurie egzistuoja su šizofrenija sergančiu asmeniu, kurie gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno žmogaus ir išsivysčiusios šizofrenijos rūšies, ir apima simptomus, kurie vadinami teigiamais (kurie pradeda atsirasti), neigiami (kurie buvo normalūs, tačiau neįvyko ) arba pažinimo (sunkumai informacijos apdorojimo srityje).
Pagrindiniai yra šie:
- Klastočių, kurios kyla, kai vienas tvirtai tiki neprotingu, pvz., Persekiojimu, išdavikliu ar turintį supervalstybę. Geriau suprasti, kas yra klaidinimas, tipai ir kokios priežastys;
- Haliucinacijos yra ryškios ir aiškios suvokimo apie dalykus, kurių nėra, pavyzdžiui, klausos balsus ar vizijas;
- Neorganizuotas mąstymas, kuriame žmogus kalba nesusiję ir beprasmiai dalykai;
- Panašios judėjimo, nenormalių ir netyčinių judesių sutrikimai, be katatonizmo, būdingi judesio trūkumas, pakartotinių judesių buvimas, žvilgsnis, grimzos, kalbos aušinimas ar nutildymas;
- Elgesio pokyčiai gali būti psichiniai protrūkiai, agresija, agitacija ir savižudybės pavojus;
- Neigiami simptomai, tokie kaip valios ar iniciatyvos praradimas, emocinės raiškos nebuvimas, socialinė izoliacija, savigarbos nebuvimas;
- Dėmesio ir koncentracijos trūkumas ;
- Pokyčiai atmintyje ir mokymosi sunkumai.
Šizofrenija gali pasireikšti staiga, dienomis ar palaipsniui, kai mėnesius ar metus palaipsniui kyla pokyčiai. Paprastai pradinius simptomus suvokia artimi šeimos nariai ar draugai, pastebėję, kad asmuo yra labiau įtartinas, supainioti, neorganizuotas ar atskirtas. Sužinokite daugiau apie šios ligos nustatymą šizofrenijos simptomams.
Norėdami patvirtinti šizofreniją, psichiatras įvertins asmens pateiktus požymius ir simptomus ir prireikus prašys egzaminų, tokių kaip kaukolės CT ar MRT, siekiant išvengti kitų ligų, kurios gali sukelti psichikos sutrikimus, tokius kaip smegenų auglys ar demencija, pavyzdys.
Kokie tipai
Šizofrenija gali būti suskirstyta į skirtingus tipus, atsižvelgiant į pagrindinius simptomus, kuriuos šis asmuo pateikia. Pagrindiniai tipai:
1. Paranojinė šizofrenija
Tai labiausiai paplitęs tipas, kuriame vyrauja meluzijos ir haliucinacijos, ypač klausos balsai, taip pat įprasti elgesio pokyčiai, tokie kaip neramumas ir neramumas.
2. Katatoninė šizofrenija
Jis būdingas katatonizmo buvimu, kai žmogus tinkamai neatsako į aplinką, yra lėtas judėjimas ar kūno paralyžius, per kurį jis gali likti toje pačioje pozicijoje valandas ar dienas, kalbėjimas sulėtėja arba neatsižvelgiama, žodžių ar frazes, kurias kažkas ką tik pasakė, taip pat keistų judesių pasikartojimą, veidus ar žvilgsnius.
Tai yra mažiau paplitęs šizofrenijos tipas ir sudėtingesnis gydymas, pavyzdžiui, nepakankamos mitybos ar savęs sužalojimo rizika.
Herbefreninė ar neorganizuota šizofrenija
Be vyraujančių negatyvių simptomų, tokių kaip nepakankamas susidomėjimas, socialinė izoliacija ir gebėjimas atlikti kasdienes veiklas, dominuoja neorganizuotas mąstymas, turintis beprasmių ir nesuskaičiuojamų kalbų.
4. Nediferencijuota šizofrenija
Tai atsiranda, kai yra šizofrenijos simptomų, tačiau asmuo neatitinka minėtų tipų.
5. Liekamoji šizofrenija
Tai lėtinė ligų forma. Tai atsitinka, kai praeityje buvo nustatyti šizofrenijos kriterijai, tačiau šiuo metu jie nėra aktyvūs, tačiau tokie neigiami simptomai kaip lėtėjimas, socialinė izoliacija, iniciatyvumo ar švelnumo trūkumas, sumažėjęs veido išraiškos ar savęs priežiūros trūkumas, pavyzdžiui, vis dar išlieka.
Kas sukelia šizofreniją
Tiksli priežastis, dėl kurios sukelia šizofreniją, vis dar nežinoma, tačiau žinoma, kad jos vystymąsi įtakoja ir genetika, nes vienoje šeimoje yra didesnis pavojus ir aplinkos veiksniai, tarp kurių gali būti narkotikų vartojimas pvz., marihuana, virusinės infekcijos, tėvų vyresnio amžiaus nėštumo metu, nėštumo metu blogos mitybos, gimdymo komplikacijų, neigiamos psichologinės patirties ar fizinės ar seksualinės prievartos.
Kaip gydymas atliekamas?
Šizofrenijos gydymą vadovauja psichiatras, pavyzdžiui, antipsichoziniai vaistai, tokie kaip, pavyzdžiui, risperidonas, kvetiapinas, olanzapinas ar klozapinas, kurie padeda valdyti daugiausia teigiamus simptomus, tokius kaip haliucinacijos, manijos ar elgesio pokyčiai.
Kiti nerimo sutrikimų vaistai, pvz., Diazepamas, arba nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip karbamazepinas, gali būti naudojami simptomų palengvinimo sumaišties ar nerimo atveju, o depresijos atveju gali būti nurodomi antidepresantai, pvz., Sertralinas.
Be to, būtina atlikti psichoterapiją ir profesinę terapiją, kaip būdą prisidėti prie geresnės paciento reabilitacijos ir reintegracijos į socialinę sąveiką. Šeimos konsultavimas ir socialinių bei bendruomenės paramos grupių tolesni veiksmai taip pat yra svarbūs veiksmai, siekiant pagerinti gydymo efektyvumą.
Vaikystės šizofrenija
Vaikystės šizofrenija vadinama ankstyvuoju šizofrenija, nes vaikams tai nėra neįprasta. Jis pasireiškia tokiais pačiais simptomais ir tokiais pačiais tipais kaip ir suaugusiųjų šizofrenija, tačiau jis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, dažnai sunku atskirti jo atsiradimą.
Dažniau pasitaiko mąstymo pokyčių, su neorganizuotomis idėjomis, manierijomis, haliucinacijomis ir sunkiais socialiniais ryšiais. Gydymas yra atliekamas su vaikų psichiatru, pavyzdžiui, vaistiniais preparatais, pvz., Haloperidoliu, Risperidonu ar Olanzapinu, taip pat svarbu atlikti psichoterapiją, profesinę terapiją ir šeimos konsultavimą.