Periferinė polineuropatija atsiranda tada, kai smarkiai pažeisti įvairūs periferiniai nervai sukelia informacijos iš smegenų ir nugaros smegenų į likusią kūno dalį, sukelianti tokius simptomus kaip silpnumas, dilgčiojimas ir nuolatinis skausmas.
Nors ši liga dažniausiai veikia kojas ir rankas, ji gali paveikti visą kūną ir dažniausiai atsiranda kaip diabeto komplikacija, toksiška medžiaga ar infekcija.
Daugeliu atvejų simptomai pagerėja gydant ligą, kuri sukelia nervų pažeidimą, tačiau kitose situacijose gali tekti nuolat palaikyti vaistų vartojimą simptomų kontrolei ir gyvenimo kokybei gerinti.
Pagrindiniai simptomai
Periferinės polineuropatijos simptomai skiriasi priklausomai nuo paveiktų vietų, tačiau dažniausiai pasireiškia šie simptomai:
- Patvarus dusulys ar deginimas;
- Nuolatinis dilgčiojimas, kuris tampa intensyvesnis;
- Sunkumų judant rankas ir kojas;
- Dažnas kritimas;
- Padidėjęs jautrumas rankoms ar kojoms.
Kai liga progresuoja, gali pasireikšti ir kiti svarbesni nervai, pvz., Kvėpavimo arba šlapimo pūslės, dėl kurių atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, sunku kvėpuoti ar laikyti šuoliuką.
Šie simptomai gali pasirodyti ir vystytis kelis mėnesius ar metus ir todėl dažnai nepastebimi, kol atsiranda rimtų problemų.
Kas sukelia polineuropatiją
Polineuropatija paprastai sukelia progresuojančią nervų pakenkimą dėl medžiagų apykaitos ligų, tokių kaip diabetas, arba autoimuninių ligų, tokių kaip vilkauliškumas, reumatoidinis artritas ar Sjogreno sindromas. Tačiau infekcijos, toksinių medžiagų poveikis ir netgi stiprūs insultai gali sukelti nervų problemas ir sukelti polineuropatiją.
Retais atvejais polineuropatija netgi gali atsirasti be jokių akivaizdžių priežasčių ir yra vadinama idiopatine periferine polineuropatija.
Kaip gydymas atliekamas?
Kai polineuropatija atsiranda kaip kitos ligos komplikacija, gydymą reikia pradėti nuo šios ligos kontrolės. Pavyzdžiui, diabeto atveju svarbu būti atsargiems valgyti ar pradėti vartoti insuliną, nes jei priežastis yra autoimuninė liga, gali būti rekomenduojama pradėti vartoti vaistus, kurie sumažins imuninę sistemą.
Jei simptomai pasireiškia be akivaizdžių priežasčių ar dėl kitos problemos, kurių negalima gydyti, gydytojas gali skirti vaistų, skirtų simptomams palengvinti, pavyzdžiui:
- Priešuždegiminiai vaistai : pvz., Ibuprofenas arba nimesulidas;
- Antidepresantai : tokie kaip amitriptilinas, duloksetinas ar verflaksacinas;
- Antikonvulsantiniai preparatai : pvz., Gabapentinas, pregabalinas ar topiramatas.
Tačiau sunkiais atvejais gali tekti vartoti ir opioidinius vaistus, tokius kaip tramadolis ar morfinas, kurie gali veikti stipriau, bet kurie, priklausomai nuo jų atsiradimo, naudojami tik tais atvejais, kai negalima kontroliuoti skausmo su kitais vaistais.
Pavyzdžiui, gali būti rekomenduojama papildomai gydyti akupunktūra arba fitoterapija, norint sumažinti vaistų dozes.